- trūktelėti
- trū́ktelėti, -ėja (-ia NdŽ, KŽ), -ėjo 1. tr., intr. DŽ, OGLII373 stipriau timptelėti: Trū́ktelėk gerai, vyriškai, a be sylos! Krš. [Daktaras] staigiai trūktelėjo už raiščio, ir vaiką išpylė prakaitas J.Ap. Kažkas jį stipriai trūktelėjo už kaklo, pečių J. Mik. Rasutė susijaudinusi trūktelėjo meškerę K.Saj. Paskui dėžė kelis kartus trūktelėta pakilo per trejetą pėdų aukštyn J.Balč. | Įsispyręs kojomis į dugną, jis trūktelėjo irklais, ir valtis ėmė čiuožti J.Ap. 2. tr. smarkokai patraukti paskui save (ratus, vežimą): Trū́ktelėjo arklys ratus Ėr. Arklys trūktelėjo vežimą rš. 3. intr. staigiai išjudėti: Antanas nuspaudė posūkių svirtelę, perjungė pavarą, ir automobilis niršiai trūktelėjo V.Bub. Tretį sykį suskambėjus varpui, lokomotyvas pailgai sušvilpė, trūktelėjo visas trūkis, kaip milžiniškas žaltys susijudino rš. Arkliai draugiškai trūktelėjo į gatvę rš. 4. intr., tr. NdŽ gūžtelėti: Trūktelėjome pečiais. Vėl patylėjome rš. 5. intr. suvirpėti: Lauritėno kakta perbėgo raukšlių vilnys, trūktelėjo veido raumuo rš. Jo siauri pečiai kai kada nervingai trūktelėdavo, galva sukrutėdavo J. Mik. ║ impers. dilgtelėti, suskausti: Jam trū́ktelėjo per širdį NdŽ. 6. intr. staigiai trumpam nutrūkti: Trū́ktelėjo balsas – jau malavo Rdn. Balsas trūktelėjo nuo ašarų rš. 7. tr. kiek išgerti: Vaisto gurkšnį trū́ktelėti DŽ. [Keršis] trūktelėjo porą gurkšnių [alaus] ir pastatė ąsotį atgal į indaują J. Avyž. ║ intr. įsigerti: Koks balius, jei netrū́ktelėsi Vn. Jis šiek tiek trūktelėjęs, todėl žymiai drąsesnis ir netgi truputėlį įžūlus K.Saj. \ trūktelėti; patrūktelėti
Dictionary of the Lithuanian Language.